Su vyru dažnai pasijuokiame, kad “kaip gerai, kad nei vienas iš mūsų nežvejoja”.
Nu žiauriai brangus užsiėmimas atrodo laiko ir finansų prasme.
Bet iš karto ir priduriam:
– gal ŽVEJYBA, tai pirmykštis žmogaus instinktas?
Medžioti, žvejoti, uogauti, grybauti, grilinti, istorijas prie laužo sekti? .. 🙂
O jei TU ne itin mėgsti daryti nei vieno darbelio iš sąrašo ?
A. Tu iš kosmoso 😀
B. Kaip mano vyras sako, tu labiau išsivystęs nei kiti visuomenės nariai 😀
C. Reiškia, tavo protėviai nebuvo žmonės 😀
Bet mūsų teorija kaip ir žlugo, nes “nežvejų” šeimoje gimė vaikas, kuris už bet kokį gyvūną labiau džiaugiasi žuvį vandeny pamatęs, o dar geriau – bent pirštu arba palietęs 😮 🙂
Tiesa, kai gyvenau dar pirmajame savo dešimtmetyje, Tete man irgi buvo padaręs meškerę iš ilgos žabos. Karklo gal kokio.
Dar stebėjausi, kaip jis su tokiais storais pirštais ir dideliais delnais sugeba ploną ir bespalvį valą per kabliuko skylę įkišti.
Svarsčiau, kodėl vyrai, mokėdami įverti valą į kabliuką, neveria siūlo į adatą ir patys kelnių nesusisiuva?
Sliekų vietas tai jau mes, vaikai, gerai išmanėme. Po didžiuliais kelmais, ąžuolų pavėsy, jie ten mėgo gyventi.
Kartais sliekais vištas lepindavome, o tais kitais kartais – ir žuvis. Sliekus į konservų dėžutę krapštydavau pagaliuku.
Bandžiau kaip ir kiti vaikai imti juos į delną, bet mane jie tikrai pykindavo.
Šventai tikėjau, kad didieji-riebieji sliekai yra dar neužaugusios gyvatės. todėl juos tiesiog būtina, kam nors sumaitinti.
Esu bandžiusi užmauti slieką ant kabliuko. Bet tas rangymasis… dar dabar šiurpus ant sprando kelia 🙂
Netoli mūsų namų buvo (ir dabar yra) prūdas (tvarkingai kalbant – tvenkinys).
Vieną vasarą pasiryžau pagauti žuvį.
Tete (kuris buvo vyturys ir mėgo pats anksti keltis), man pripasakojo kad žuvys geriausiai kimba anksti ryte, kai būna dar vos prašvitę.
Kėliausi 5 ryto ir keliavau žvejoti ir šerti uodų.
Dažnai, didžiąją žvejybos dalį užtrukdavo, kol atpainiodavau valą iš žolynų arba užsidėdavau tą rangalą slieką ant kabliuko.
Bet sykį atėjo ta diena kai IR man PAGALIAU PLŪDĖ PANIRO! IR ŽUVIS UŽKIBO!!!🥰
Lydeka. Metinukė. Nedidelė. bet žuvis!
Sėkmingai ištraukiau žuvį ir … kas toliau?
pradėjo man ji žiobčioti ir žiūrėti į mane.
Mačiau , kad kabliukas jai pervėrė visą žiauną.
Trijų norų neleido sugalvoti už paleidimą, bet vistiek – pergalės džiaugsmą užtemdė gailestis. tekina su meškere vienoje rankoje ir su žuvimi kitoje, parlėkiau namo. Kad kabliuką ištrauktų. Ir nebeatsimenu kaip viskas baigėsi toliau. Norėčiau sakyti, kad žuvį išgelbėjome ir grąžinome atgal į vandenį.. Kad žuvis man naują dviratį nupirko. Bet greičiausiai lydeka buvo patiekta ant stalo 🙂
Žinau tik tai, kad čia buvo paskutinė mano sugauta žuvis 🙂
______________________________________
Beeeeeeeeet…. kurti užduotis vaikams apie žuvis, apie žvejybą, apie vandenynų turtus.. buvo kur kas smagiau ir įdomiau ;)🥰
Džiaugiuosi, radusi sau tinkamą žvejybos formą😍
ŽVEJOTI VAIKŲ DĖMESĮ 😉
Daugiau pdf užduočių galite peržiūrėti ČIA: https://idejupastas.lt/uzduotys-vaikams/lavinamosios-uzduotys/kiskio-obuoliukai-nr-40-jura/