Nes mano pirmoji mokytoja Irena Dominikaitienė tą žodį rašė išskirtinai gražiai ir šiltai ?
Dailiu kursyvu, raudonu želiniu rašikliu suraitytas “Šaunuolė” su elegantišku šauktuku gale… Man buvo daugiau nei pažymys, daugiau nei įvertinimas. Kažkas aukščiau debesų ? Pagyrimas buvo retas – bet visada laiku ir vietoje. Užsidirbtas. Pasistengtas 🙂
Toks į pažymių knygelę nesirašo. Tik į atmintį ir į širdį❤️ Antspaudukų ir lipdukų nebuvo. Jokių saldainiukų ir priziukų. Bet buvo tikras žodis Šaunuolė! ir padrąsinanti šypsena.
Čia gimė motyvacija mokytis. Senoje kaimo mokykloje, į kurią kiekvieną rytą, autobusu, iš miesto atvykdavo dvi mokytojos išsipūtusiais rankinukais. Su namų darbų sąsiuviniais, naujomis užduotimis, naujais dailės darbeliais viduje ?
Būrys vaikų laukdavo stotelėje ir stumdydavosi, kuris galės joms įsikibti į ranką. Dvi mokytojos – keturios pradinukų klasės. Vienoje klasės patalpoje mokėsi pirmokai su trečiokais, kitoje – antrokai su ketvirtokais.
Kai aš buvau trečiokė, brolis buvo pirmokas. Tokia klasių politika buvo puiki terpė rinkti skundus mamai vienas apie kitą ? Su pirmąja mokytoja, Preičiūnų Pradinės Mokyklos baigimo proga (2000 m.)
Per pietų pertrauką valgėme minkštas bandeles su arbata, kurią pilstė pačios mokytojos.
Žaidėme mokyklos kieme.
Į tualetą žiemą-vasarą lakstėme į lauką.
Po pamokų, pagal grafiką, valėme mokyklos grindis, lentą, suolus. Kad patiems būtų gražu.
Šiandien mokyklos nebėra. Yra tik pastatas. Nebėra kaime ir tiek vaikų. Ir mokyklos kitokios. Ir reikalavimai kiti. Ir vaikų teisės ir pareigos kitos.
Bet aš džiaugiuosi, kad mano mokymosi pamatai buvo išlieti būtent čia, ir būtent taip. Su pagyrimu “Šaunuolė!”.
Užduočių rinkinys “ŠAUNUOLIAMS PRADINUKAMS” – tai šiuolaikinis mokytojos rankinukas,
pilnas įdomybių. Linkiu Mokytojams – pagirti nusipelniusius “Šaunuoliais!”, o vaikams – stengtis jais būti 🙂
Užduotėles šaunuoliams – galite peržiūrėti čia: